Kaip architektūrinis elementas balkonai Europoje pradėti naudoti viduramžiais, renesanso ir baroko laikotarpiais. Jais puošti pastatų fasadai, interjerai, ypač žiūrovų salės. Balkonų plokštė buvo remiama į geležines arba medines gembines sijas, įleistas į storas mūrines sienas.
Šiais laikais balkonai daromi gelžbetoniniai, dažniausiai kaip gembinės plokštės. Gembinės plokštės inkaruojamos sienoje arba perdangoje. Šis būdas paprastesnis ir dažniau taikomas.
Šiuolaikiniuose pastatuose balkonai neretai daromi per visą fasadinės sienos ilgį ir išsikiša apie 1 m ir daugiau.