Gelžbetoninės monolitinės konstrukcijos – vienos pagrindinių statybinių konstrukcijų, naudojamų statiniams statyti. Dėl temperatūros bei drėgmės svyravimų sukeliamų šių konstrukcijų deformacijų, daugeliu atvejų  pastatai yra dalijami deformacinėmis sandūromis į atskiras dalis. Deformacinių sandūrų įrengimui yra naudojamos jungimo įdėtinės detalės. Sprendžiant deformacinių sandūrų įrengimo klausimus yra būtina išspręsti ne tik mechaninius šio mazgo uždavinius , bet ir užtikrinti jų ilgaamžiškumą,užtikrinant patikimą apsaugą nuo korozijos, bei apsaugą nuo gaisro. Kaip užtikrinti šias sąlygas?

Deformacinių  sandūrų įdėtinės detalės

Konstrukcinius šių mazgų projektavimo ir įrengimo ypatumus apžvelgia VGTU išleista mokomoji knyga „DEFORMACINIŲ IR GARSĄ IZOLIUOJANČIŲ SANDŪRŲ ĮRENGIMAS”, autoriai Bronius Jonaitis ir Arnoldas Šneideris.  Šiame straipsnyje mes apžvelgsime įdėtinių detalių ilgaamžiškumo ir gaisrinės saugos klausimus. Apžvalgą atliksime 2013-06-27 patvirtinto Europos vertinimo dokumento ETAG 030 „Konstrukcinės kaištinės jungtys” pagrindu.

Kodėl nerūdijantis plienas?

Deformacinių sandūrų įdėtinių detalių ilgaamžiškumas pagal ETAG 030 turi būti ne trumpesnis nei 50 metų. Parenkant įdėtinių detalių medžiagas visų pirma būtina apibrėžti jos naudojimo aplinką pagal standarte EN ISO 12944-2 numatytas koroziškumo kategorijas nuo C1 iki C4.

Žvelgiant iš gamintojų perspektyvos, vienas iš įdėtinių detalių rinkos lyderių  – Vokietijos gamintojas HALFEN, įdėtinių detalių eksploatacijos aplinką vertina III klase iš IV pagal Vokietijos nacionalinius reikalavimus, kas atitiktų C3 aplinką pagal standartą EN ISO 12944-2. Gamintojų požiūriu, vienintelis būdas užtikrinti nuolatinę plieninių statybos produktų apsaugą nuo korozijos  yra jų gamybai naudoti  atitinkamos markės nerūdijantį plieną.

Plieninius gaminius su antikorozine danga statyboje galima naudoti tik tokiu atveju, kai eksploatacijos metu yra įmanoma periodiškai tikrinti antikorozinės dangos kokybę ir priimti sprendimus dėl jos remonto ar plieninių statybos produktų pakeitimo. HALFEN deformacinių sandūrų įdėtinių detalių gamybai yra naudojamas 1.4462 markės nerūdijantis plienas  pagal standartą EN10088, kuris ir yra numatytas vertinimo dokumente ETAG 030, kaip tinkantis panaudojimui C3 kategorijos aplinkoje.

Deformacinių sandūrų atsparumas ugniai

Sprendžiant deformacinių sujungimų apsaugos nuo gaisro klausimus visų pirma būtina pažvelgti į dokumente „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai”  2 lentelėje pateiktus reikalavimus atsparumo ugniai reikalavimus pastatų perdangoms. I ir II atsparumo ugniai laipsnio pastatuose perdangų atsparumas ugniai yra normuojamas, todėl įrengus perdangoje deformacinę sandūrą ji bus klasifikuojama kaip linijinė anga, kuri pagal gaisrinės saugos reikalavimų 59 str. turi būti užsandarinta linijinių sandūrų sandariklių sistema, kuri užtikrina ne mažesnį atsparumą ugniai nei perdangos.

Linijinių angų priešgaisrinio sandarinimo statybos produktai yra įtraukti į reglamentuojamų produktų sąrašą ir privalo būti išbandyti pagal standarto EN 1366-4 reikalavimus bei turėti galiojantį Eurpos Techninį Liudijimą. Pavyzdinis deformacinės sandūros ugniaatsparinimo sprendimas HALFEN įdėtinių detalių panaudojimo atveju panaudojant PROMAT sistemą:

Pačiom įdėtinėm detalėm pagal ETAG 030 yra keliami šie gaisrinės saugos reikalavimai: degumo klasės nustatymas pagal standartą EN 13501-1 ir atsparumo ugniai kriterijus R pagal standartą EN 13501-2.

Deformacinių sandūrų projektavimo aspektai

Taigi apžvelgus deformacinių sandūrų ilgaamžiškumo bei gaisrinės saugos aspektus matome, kad projektuojant šias sandūras būtina numatyti kompleksinę dviejų statybos produktų sistemą: įdėtines gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų sujungimo detales bei linijinių priešgaisrinių angų sandariklius.

Apibrėžiant įdėtines detales svarbu numatyti ir tiksliai apibrėžti aplinkos koroziškumo kategoriją, kuri daugelių atveju turėtų būti ne žemesnė kaip C3 pagal standarto EN ISO 12944-2 reikalavimus, o įdėtinės detalės pagamintos iš ne prastenės kaip 1.4462 markės nerūdijančio plieno pagal standartą EN10088. Parinktų įdėtinių detalių atsparumas ugniai R turi būti ne žemesnis nei projektuojamos perdangos.

Užtikrinant projektuojamos perdangos atsparumą ugniai, deformacinėse sandūrose turi būti sumontuota linijinių angų priešgaisrinio sandarinimo sistema, užtikrinanti ne mažesnį atsparumą ugniai nei pačios perdangos. Sistema turi būti išbandyta pagal standarto EN 1366-4 reikalavimus ir užtikrinti patikimą sandarinimą atsižvelgiant į linijinės sandūros plotį bei galimą judėjimą.